Sausio mėnesį aplankykite spaudinių parodą „Paskutinioji Mažosios Lietuvos metraštininkė“
Sausio mėnesį aplankykite spaudinių parodą „Paskutinioji Mažosios Lietuvos metraštininkė“
 

Bibliotekos Interneto skaitykloje (II a.) sausio mėnesį kviečiame aplankyti spaudinių parodą „Paskutinioji Mažosios Lietuvos metraštininkė“ ir artimiau susipažinti su gausia rašytojos Ievos Simonaitytės kūryba bei jos gyvenimu.

I. Simonaitytė lietuvių literatūroje dažnai gretinama su Žemaite. Tai iš liaudies gyvenimo versmių ištryškęs talentas, įžengęs į literatūrą su savo gimtųjų vietų (Klaipėdos krašto) istorijomis.

I. Simonaitytė gimė 1897 m. sausio 23 d. Vanagų kaime, Klaipėdos apskrityje. Iki pat 1935 m. pabaigos, kai pasirodė pirmas stambus ir reikšmingas jos kūrinys – romanas „Aukštųjų Šimonių likimas“, šis vardas skaitytojams buvo mažai žinomas. Vaikystėje vadinama Ėve, busima rašytoja gyveno visai ne vaikišką gyvenimą – penktaisiais gyvenimo metais mergaitė susirgo kaulu tuberkulioze, liga ilgam laikui prirakino prie patalo. Vasaromis, kai kiek pagerėdavo sveikata, pasiramsčiuodama ganydavo svetimas žąsis arba prižiūrėdavo svetimus mažylius.

I. Simonaitytės kūryba labai gausi. 1935-1971 m. ji išleido 15 romanų, apsakymų ir autobiografinių kūrinių, kurie buvo išversti į estų, latvių, rusų, lenkų, anglų, prancūzų vokiečių, ispanų ir kinų kalbas. Nepaisant negalių, rašytoja nepasidavė lemčiai. Domas Kaunas liudijimų knygoje „Aš esu Etmės Evė“ rašo: „Ievos Simonaitytės kūryba – nepakartojamas Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros reiškinys ir jo kaip paveldo išliekamosios vertės matmuo, jos autorė – prarastos Mažosios Lietuvos simbolis. Jis ryškus, iškilus, daugiabriaunis, paveikus krašto žmonių protestantiško racionalumo, darbštumo ir talento įrodymas“.

Siekdamas pažymėti 125 metų rašytojos gimimo sukaktį ir kūrybos svarbą, Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius yra paskelbęs I. Simonaitytės metais.