Literatūrinis turizmas vis labiau populiarėja!

Užbaigdami turizmo sezoną, rugsėjo 17 d. kvietėme į naujo literatūrinio maršruto „Pabiržės parapijos pasididžiavimas“ pristatymą. Tai jau septinta bibliotekos siūloma pažintinė-literatūrinė kelionė.

Per šešių valandų trukmės kelionę nuvažiavome kiek daugiau nei pusšimtį kilometrų. Kelionę pradėjome nuo Mantagailiškio k., kuris kadaise buvo tolimiausias Pabiržės parapijos taškas. Ten labiau susipažinome su kelionės dalyve Velta Kalėjūtė, ji čia gyveno iki tremties.... V. Kalėjūtė mums papasakojo savo vaikystės prisiminimus apie kaimą, kaip tuomet atrodė Mantagailiškio dvaras. Pasivaikščioję po šio dvaro teritoriją, nuostabią medžių alėją, galėjome pajusti bei įsivaizduoti čia buvusį gyvenimą.

Toliau važiavome pro Padaičius, Dainiūnus, link Likėnų, kurie seniau buvo vadinami Smardonės vieta, nes Smardonės šaltiniai žinomi jau nuo 16 a., o Likėnų pavadinimas atsirado vėliau, nuo dvaro pavadinimo. Likėnuose mus pasitiko bibliotekininkė Rita Venskūnienė, ilgą laiką dirbusi Likėnų reabilitacijos ligoninės bibliotekininke. Dabar Ritą sutiksite Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje. R. Venskūnienė papasakojo daug įdomių dalykų apie buvusį Likėnų dvarą bei aprodė Likėnų parką, kuriame auga daug įvairių medžių rūšių.

Bibliotekininkė Liuda, šios ekskursijos vadovė toliau kvietė keliauti į patį centrą, į Pabiržę. Stabtelėjome prie paminklo, skirto žymiam visuomenės veikėjui, iškiliam kovotojui už lietuvišką spaudą, publicistui ir leidėjui Antanui Macijauskui (1874-1950). A. Macijauskas – pati svarbiausia ir reikšmingiausia šios ekskursijos asmenybė, kurią plačiau aptarėme prie minėto paminklo. Taip pat aplankėme Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčią, pamatėme seniausią, XIX a. pradžios, namą Pabiržėje bei kitą svarbų namą, išauginusį net tris garsius kompozitorius, brolius – Motiejų, Antaną ir Bronių Budriūnus. A. Budriūnas yra sakęs, jog norėtų, kad visa Lietuva dainuotų...Aplankėme ir daugiau objektų Pabiržėje bei pasivaikščiojome po sutvarkytą parką. Vėliau patraukėme link Gulbinų. Ten mus netikėtai, su dainomis ir labai svetingai pasitiko Gulbinų bendruomenė, pasirūpinusi jau kiek pavargusiais keliautojais. Dar kartą nuoširdžiai dėkojame bendruomenės nariams už tokį šiltą priėmimą!

Vėl kupini jėgų važiavome apžiūrėti Gulbinų apylinkių, o kiek buvo nustebusių veidų, kai pamatė Gulbinų ežerą, žinojo, kad toks yra, bet nesitikėjo, kad jis toks didelis. Trumpam sustojome prie vietos, kur kadaise buvo Gulbinų dvaras, lankėmės Daumėnų kapinėse.

Paskutinė stotelė – Naradavos dvaras (Biržų r., 4 km nuo Biržų). Įdomu tai, kad vienu laiku jis priklausė Teodorui Jansonui ir buvo viena iš pagrindinių T. Jansono ir jo šeimos gyvenimo vietų. Dabar dvaro nelikę, tačiau pasivaikščioję matėme griūvėsius bei netikėtai radome Naradavos ežerą.

Kaip ir po kitų mūsų kelionių, taip ir po šios išgirdome iš keliautojų: „Gyvenu čia, o tiek daug nežinojau“. Dėkojame ekskursantams už puikų šeštadienį, už norą pažinti ir prisiminti iškilius kraštiečius bei savo kraštą. Pasisekė, nes turėjome geresnį orą nei tikėjomės. Kelionių sezoną uždarome, tačiau visada jas galite užsisakyti atskirai, skaitykite ČIA.

Iki kitų susitikimų!

Literatūrinis turizmas vis labiau populiarėja!
 
Literatūrinis turizmas vis labiau populiarėja!
 
Literatūrinis turizmas vis labiau populiarėja!
 
Literatūrinis turizmas vis labiau populiarėja!
 
Literatūrinis turizmas vis labiau populiarėja!
 
Literatūrinis turizmas vis labiau populiarėja!
 
Literatūrinis turizmas vis labiau populiarėja!
 
Literatūrinis turizmas vis labiau populiarėja!
 
Literatūrinis turizmas vis labiau populiarėja!