Bibliotekos istorija

Kristupui I Radvilai Perkūnui, 1589 m. pastačius Biržuose tvirtovę, neabejotinai didesnė ar mažesnė biblioteka Radvilų rezidencijoje buvo.
Švietėjiškai Biržų krašto veiklai didelę įtaką padarė evangelikai-reformatai. 1589 m. įsteigta pirmoji parapijinė mokykla, kuri 16 a. pasiekė kolegijos lygį. Mokykla turėjo savo biblioteką.

1696 m. Liudvikos Karolinos Radvilaitės iniciatyva pradėjo veikti liuteronų mokykla. 18 a. pirmoje pusėje įsteigta katalikiška mokykla.
Didesni knygų rinkiniai Biržų dvaruose atsirado 19 a. Didžiausią, daugiau nei 7 tūkst. vienetų moksliškai sutvarkytą biblioteką, turėjo Astravo dvaro savininkas grafas Jonas Tiškevičius.
Per visą spaudos draudimo laikotarpį Biržų krašte neveikė jokia oficiali biblioteka. Užsienyje spausdintas knygas ne tik Biržų krašte, bet ir visoje Lietuvoje platino žymiausi knygnešiai: Jurgis Bielinis, Pranas Verkelis, Petras Šėmberis, Antanas Krasinskas-Voverys. Slaptieji knygnešių sandėliai žmonėms iš dalies atstodavo bibliotekas.

19 a. pabaigoje Biržų krašte slaptai kūrėsi ir veikė nemažai draugijų ir kuopelių. Jų tikslas buvo steigti mažas bibliotekėles ir platinti knygas gyventojams. Žinomiausios iš jų buvo „Apaščios ir Nemunėlio susivienijimas“, „Svirplys“, „Atžala“.
Didėjant inteligentų skaičiui, pradėjo rastis ir asmeninių bibliotekų. Jas turėjo poetas S. Dagilis, gydytojas M. Kuprevičius, mokytojas D. Drožiovas, provizorius A. Marcinkevičius, kunigas P. Jakubėnas, spaustuvininkas J. Trečiokas, advokatas F. Vosylius.
Didžiausias uždaras bibliotekas tuo metu Biržų mieste turėjo „Saulės“ gimnazija, dailės draugija „Mūza“, „Kultūros“ būrelis.
1924 m. Biržų šviesuoliams kilo mintis įsteigti Biržuose viešąją biblioteką. Steigimo reikalai tęsėsi šešerius metus.
1930 m. vasario 1 d. Biržuose buvo įsteigtas Valstybės centralinio knygyno Biržų skyrius. Pirmoji vedėja buvo Alisa Neimanaitė.
1933 m. knygynas turėjo 4000 tomų spaudinių. 850 skaitytojų per metus perskaitė 17, 069 knygas. Biržų mieste tuo laiku gyveno 8, 300 gyventojų - iš jų bibliotekoje skaitė 10 proc.
1936 m. Valstybės centralinio knygyno Biržų skyrius pavadintas viešąja biblioteka.
Karo ir pokario metais viešoji biblioteka kurį laiką neveikė. Iš fondų buvo pašalinta ir sunaikinta daug knygų. Nuo 1944 m. iki 1950 m. beveik kasmet keitėsi Bibliotekos vedėjai.
1950 m. viešoji biblioteka pavadinta Rajonine biblioteka. Knygų fonde buvo 5, 727 vienetai spaudinių. Vedėju nuo 1950 m. iki 1977 m. dirbo Kostas Galvelė.
Nuo 1954 m. pradėjo veikti tarpbibliotekinis abonementas.
1977 m., centralizavus Biržų rajono bibliotekų tinklą, Rajoninė biblioteka pavadinta Centrine biblioteka. Direktoriais dirbo Ona Gerulienė, Danutė Valinskaitė, Irena Atkočaitienė, Juozas Enskaitis.
1987 m. biblioteka perkelta į naujai atstatytus Biržų tvirtovės rūmus.
1995 m. Centrinė biblioteka vėl pavadinta Viešąja biblioteka.
1996 m. Viešoji biblioteka tapo savarankiška, juridinio asmens statusą turinti įstaiga, įkurta buhalterija.
2001 - 2014 m. Viešosios bibliotekos direktoriumi dirbo Vygantas Muralis.
2003 m. įsijungta į LIBIS darbą, pradėtas kurti rajono bibliotekų elektroninis katalogas, vykdomas analizinės bibliografijos posistemės darbas.
2004 m. Biržų rajono savivaldybės Tarybos sprendimu uždaryti aštuoni neperspektyvūs Būginių, Geidžiūnų, Gulbinų, Kilučių, Klausučių, Mieliūnų, Smilgių ir Suosto kaimo filialai.
Nuo 2007 m. Viešojoje bibliotekoje vartotojai aptarnaujami automatizuotai — naudojant LIBIS skaitytojų aptarnavimo posistemės programą. Tais pačiais metais Biržų rajono savivaldybės Taryba priėmė sprendimą Nr. T-126 „Dėl naujo Biržų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato statybos“. Įgyvendintas Viešosios bibliotekos ir „Žiemgalos“ leidyklos bendras projektas – išleista P. Dabulevičienės ir Z. Balaišienės sudarytas leidinys „Jonas ir Martynas Yčai: Bibliografija“.
2008 m. bibliotekos darbuotojų sudaryta ir išleista eilėraščių apie Biržų kraštą knyga „Poezijos sparno paliesti“.
2010 m. bibliotekai suteiktas žymaus kraštiečio knygnešio Jurgio Bielinio vardas. Išleista viešosios bibliotekos istorija „Knygnešio žemės biblioteka“. Knygą sudaro istorija, darbuotojų sąvadas ir bibliografija, apimantys 1930–2010 metų laikotarpį.
2011 m. visose rajono bibliotekose įrengta viešojo interneto prieiga.
2012–2014 metais kartu su Pasvalio, Pakruojo, Bauskės bei Rundalės (Latvija) rajonų viešosiomis bibliotekomis dalyvauta tarptautiniame projekte „Tarpvalstybinis verslui palankių bibliotekų tinklo kūrimas“. Sukurtas www.birzaiverslui.lt  tinklalapis. Viešojoje bibliotekoje įkurta pagalbos verslui kompiuterizuota darbo vieta, įsigyta verslo literatūros, atnaujinti baldai Informacijos ir Skaitytojų aptarnavimo skyriuose, komiuterinė įranga.
2014 m. rugsėjo 1 d. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešajai bibliotekai vadovauti pradeda Vilmantė Vorienė. 
2016 m. 
Už Jurgio Bielinio atminimo puoselėjimą ir jo vardo įprasminimą Viešajai bibliotekai įteiktas knygnešių patriarcho Jurgio Bielinio ainių Padėkos raštas.
Biblioteka įsitraukė į kultūros paveldo skaitmeninimo veiklą. Pradėti skaitmeninti bibliotekos dokumentai (rankraščiai, periodiniai leidiniai ir kt.). Juos galima rasti mūsų bibliotekos svetainės skiltyje Skaitmeninės kolekcijos.
Sukurtos pirmosios įstaigų paskyros socialiniame tinkle Facebook (VB, Kučgalys, Nemunėlio Radviliškis, Obelaukiai, Pabiržė, Rinkuškiai, Skrėbiškiai).
Viešojoje bibliotekoje savanoriavo pirmoji tarptautinė savanorė (iš Rusijos) Daria Bolokhova.
 2017 m. 
Bibliotekos fondas pasipildė asmeniniu menininko, kilusio iš Biržų krašto, Jono Meko archyvu. J. Mekas jį atsiuntė iš Niujorko.
Parengta pirmoji Viešosios bibliotekos literatūrinė kelionė – edukacija „Dideli Vabalninko lygumų žmonės“.
Bibliotekoje įrengtas Informacinis edukacinis terminalas, kuriame ekspozicija skirta Vasario 16-osios Akto signatarų – Alfonso Petrulio (1873-1928) ir Jokūbo Šerno (1888-1926) gyvenimo ir veiklos atskleidimui bei virtualus turas po literatūrines Biržų krašto vietas. Tai tekstinė, foto, video bei skaitmeninta medžiaga iš bibliotekos fondų, projekto metu filmuota ir fotografuota medžiaga, Regioninės televizijos Balticum Biržų skyriaus archyvinė medžiaga. 
2018 m. 
Biblioteka pirmą kartą dalyvavo tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje „Po dvidešimties metų“, kurioje pristatė literatūrinę kelionę „Dideli Vabalninko lygumų žmonės“ bei Džiazo improvizaciją J. Meko tema.
Biržų Rotary klubas padovanojo 100 naujų knygų Lietuvos 100-mečio proga.
Pradėtas įgyvendinti projektas „Tavo – mano pasaulis“, skirtas neįgaliems 5-16 metų vaikams ir juos lydintiems asmenims.
2019 m.
Biržų rajone surengtas XI Aukštaitijos bibliotekininkų kultūros ir sporto sąskrydis „Ir aš mažas buvau“.
Vabalninko miesto padalinyje (filiale) įdiegta LIBIS Skaitytojų aptarnavimo posistemė (SAP).
Viešosios bibliotekos darbuotojų parengta ir išleista P. Drevinio knyga „Ieškok tik širdies“.
Viešoji biblioteka išleido J. Meko audioknygą „Semeniškių idilės“.
Biblioteka dalyvauja projekte „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė, kurį įgyvendina: Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Projekto trukmė: 2018 m. balandis–2021 m. rugsėjo 30 d. 
2020 m.
Panaikinti Anciškių, Anglininkų, Pučiakalnės, Ramongalių, Rinkuškių, Šukionių kaimo padaliniai (filialai).
Įsteigtas naujas padalinys – Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras.
Pirmą kartą tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje Viešoji biblioteka turėjo savo stendą ir LRT salėje surengė „Semeniškių idilių“ audioknygos pristatymą.
Biržų, Vabalninko, Nemunėlio Radviliškio ir Juostaviečių maršrutais savo veiklą pradėjo mobilioji biblioteka.
Pirmą kartą Viešoji biblioteka su savo stendu dalyvavo Biržų miesto šventėje.
Viešojoje bibliotekoje apsilankė Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene.
Pradėti organizuoti virtualūs renginiai. 
2021 m.
Įdiegta modernizuota LIBIS sistema.
Nominacijos „Ad astra“ medaliu įvertinta ir apdovanota Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro struktūrinio padalinio vyr. bibliotekininkė Indra Drevinskaitė.

Biržų rajono bibliotekos spaudoje 2011-2020 m.
Biržų rajono bibliotekos spaudoje 2021 m.
Biržų rajono bibliotekos spaudoje 2022 m.
Biržų rajono bibliotekos spaudoje 2023 m.