Dizainu grindžiamo mąstymo metodas, Lietuvoje jau kurį laiką išbandomas švietimo ir verslo atstovų, pozityviai priimtas bibliotekininkų bendruomenės. Dvi grupės Panevėžio regiono viešųjų bibliotekų darbuotojų turėjo galimybę teoriškai ir praktiškai susipažinti su šiuo metodu vedami sertifikuotų eksperčių dr. Rūtos Petrauskienės ir dr. Jurgitos Barynienės.

Metodas atsirado praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje architektūros ir inžinerijos srityje, sėkmingai nudreifavo į kitas sritis – verslą, švietimą, viešąjį sektorių. Jis įdomus tuo, kad per gana trumpą laikotarpį yra sukuriamas unikalus ir inovatyvus sprendimas, atliepiantis vartotojų poreikius.

Tekėjimas upe, empatija, interviu su vartotojais

Tai procesas, kurio esmę atspindi „tekėjimo upe“ metafora, kai eigoje kaip upės tėkmėje ramią tėkmę keičia kliūtys. Šio metodo svarbios ypatybės – empatija, įsijautimas į vartotoją, gebėjimas pažvelgti į problemą jo akimis. Taip pat kūrybiškumas, nestandartinis mąstymas, inovatyvių sprendimų paieška, greitas mąstymas, komandiškumas.

Mokantis metodo tam tikrų užduočių ar veiklų vizualizavimui, prototipavimui įgyvendinamas principas „Galvok rankomis“ dalyviams dažnai būna iššūkis.

Mokymų metu dalyviai sprendė realų, bibliotekininkų bendruomenei aktualų iššūkį. Komandos gilinosi į skirtingas paslaugų vartotojų grupes.

Galutiniai komandų sukurti rezultatai – su potencialiais vartotojais ištestuoti prototipai. Mokymų vadovių įsitikinimu, patobulinti jie gali virsti realiais projektais ir būti patrauklūs bibliotekos lankytojams.

Pažinti lankytojus, veikti kūrybiškai ir drąsiai

Šių mokymų vertė, pasak dalyvių, įvairių praktinių, kūrybinių veiklų gausa, teorinių žinių pagrindas bei puikios lektorės.

Dizainu grindžiamo mąstymo metodą bibliotekininkai mato kaip pritaikomą kasdienėje veikloje, mokymus vertina kaip įtraukiančius, vertingus dėl įvairumo, kūrybinių užduočių, komandinio darbo.

Metodas leidžia pažvelgti į problemą kūrybiškai, o ne spontaniškai daryti pokyčius. „Bibliotekoje itin aktualu gerai pažinti savo lankytojus, suprasti, su kokiomis problemomis ir iššūkiais jie susiduria, ko tikisi lankydamiesi bibliotekoje. Kūrybiškai sprendžiant problemas galima ir vartotojams palengvinti gyvenimą, ir sukurti inovatyvių paslaugų,“ – sako mokymų dalyvė Jolanta, dirbanti edukacijų srityje.

Pasak jos, dizainu grindžiamo mąstymo metodą ji taikys bibliotekoje tiek gerinant edukacinių programų turinį, tiek kuriant naujų paslaugų vartotojams.

„Mokymai priminė, jog vienas svarbiausių akcentų yra į vartotoją orientuoti sprendimai. Mes kuriame įvairias paslaugas vartotojams, tačiau šiame procese labai svarbus empatiškas požiūris, vartotojų pažinimas, jų poreikių išsiaiškinimas, sukurtų produktų prototipavimas, testavimas bei tobulinimas atsižvelgiant į vartotojų pateikiamą grįžtamąjį ryšį,“ – sako mokymų dalyvė Rasa.

Jos profesinė sritis – edukacijos, ji tikisi į šiuo metu kuriamų edukacinių programų rengimą bei testavimą įtraukti būsimus šių programų dalyvius.

Pasak mokymų dalyvės Anželos, dirbančios lankytojų aptarnavime, „mokymuose sunkiausia buvo klausinėti žmonių, identifikuoti jų lūkesčius, nes beveik niekada neklausiame vartotojų, ko jiems reikia. Turime savo įsivaizdavimą“.

„Net ir kasdien susidurdami su kūryba, daugelis esame linkę kartotis bei įstrigti monotoniškuose, komfortiškuose sprendimuose. Dizaino mąstysenos užduotys buvo puiki galimybė pažvelgti į viską iš stebėtojo pozicijos ir paklausti savęs, ką galima padaryti įdomiau ar net drąsiau. Nors teko generuoti ir praktiškai neįgyvendinamas idėjas, tai padėjo išlaisvinti kūrybiškumą užduotims, kurių įgyvendinimas realus,“ – mokymų patirtį apibūdina Rūta, jos darbo sritis – komunikacija.

Kūrybinio potencialo turinti bendruomenė

Mokymų procese bibliotekininkų bendruomenė išbandė komandinio darbo ypatumus, įsiklausė į vienas kito idėjas, toleravo kitokią nuomonę. Pasak dr. Jurgitos Barynienės, bibliotekų darbuotojai nuoširdžiai įsitraukė į veiklas, pasitikėjo mentorių vedimu ir pasiekė itin įdomių rezultatų.

Dalyviams, dėstytojos Jurgitos pastebėjimu, buvo iššūkis išeiti iš komforto zonos, kai etape „Stebėk“ skiriama užduotis išeiti į gatvę, susirasti savo vartotojų grupės atstovus ir atlikti su jais interviu arba kitame etape suvaidinti „Personą“.

Dėstytoja dr. Rūta Petrauskienė pastebi, kad bibliotekininkai – labai daug kūrybinio potencialo turinti bendruomenė: empatiški, drąsiai kuriantys inovacijas, smalsūs. Jie nebijojo išeiti iš komforto zonos, veikė greitai, kartais gana neįprastai. Sakę, kad nemoka piešti, vizualizuoti, antroje mokymų dalyje šį mitą paneigė.

Ypač daug emocijų ir patirčių dalyviai, pasak dėstytojos Rūtos, parsinešė iš interviu su vartotojais, stebėjosi tam tikromis vartotojų įžvalgomis, netikėtais atsakymais, apie kuriuos patys nebūtų pagalvoję.

----------------------------------
Mokymuose „Dizainu grindžiamo mąstymo metodikos taikymas“ dalyvavo 40 Panevėžio regiono bibliotekų specialistų iš Kupiškio, Rokiškio, Pasvalio, Biržų (vyresn. bibliotekininkės Aušrelė Gesevičienė ir Dalia Motiejūnienė), Anykščių, Zarasų, Utenos, Molėtų, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių viešųjų bibliotekų ir Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos.

Vedė Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytojos, sertifikuotos Dizainu grindžiamo mąstymo metodikos ekspertės dr. Rūta Petrauskienė ir dr. Jurgita Barynienė.

Mokymus rengė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka įgyvendindama projektą „Bibliotekų edukatorių vadybinių kompetencijų gerinimas pasakojimo metodais grįstų edukacijų plėtrai Panevėžio regione“.

Projektą remia 

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos informacija

Rūtos Paukštytės nuotraukos