„Viena iš tragiškosios kartos“
„Viena iš tragiškosios kartos“
 

Prieš 100 metų (1922 m.), kovo 1-ąją, Vabalninke gimė poetė, tautosakininkė Pranė Aukštikalnytė-Jokimaitienė. Netekome jos 1989-aisiais. Pasitinkant šios kraštietės 100-ąjį jubiliejų, mūsų biblioteka kovo 4 d. kvietė į renginį „Viena iš tragiškosios kartos“.

Renginio sumanytoja ir vedėja vyresn. bibliotekininkė Liuda Prunskienė sakė, kad šios P. Aukštikalnytės-Jokimaitienės sukakties nepaminėti negalime. Ypač tokiu neramiu metu, nes tai žmogus be galo mylėjęs savo tėvynę, nukentėjęs nuo sovietų režimo (buvusi perspektyvi poetė 1945 m. buvo nutildyta ilgam laikui).

Renginyje dalyvavo P. Aukštikalnytės-Jokimaitienės dukra Danutė Jokimaitytė, kuri dalijosi prisiminimais apie savo mamą. „Dabar iš 33-ejų metų perspektyvos iškyla taurios, darbščios motulės paveikslas. Mano tėvai labai gražiai sugyveno, be barnių. Mūsų šeimoje buvo labai vertinamas darbas“,- sakė D. Jokimaitytė.

Savo pranešime ji daug dėmesio skyrė Vabalninko krašto istorijai, jos žmonėms ir svarbiausiems įvykiams, suformavusiems P. Aukštikalnytės-Jokimaitienės asmenybę, įtakojusiems mamos gyvenimą ir kūrybą. Jau mokykloje P. Aukštikalnytės-Jokimaitienės eilėraščiai buvo paženklinti bundančio talento žyme. Baigusi gimnaziją ji jau tvirtai žinojo, ko nori toliau – važiuoti mokytis į Kauną, kur Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Vincas Krėvė. Anot D. Jokimaitytės, kaimas buvo kaip gija per visą mamos gyvenimą. Ji labai džiaugėsi tapusi tautosakininke.

Antroji renginio pranešėja, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, dr. Donata Mitaitė kalbėjo apie P. Aukštikalnytės-Jokimaitienės kūrybą, literatūrinį palikimą. D. Mitaitė sakė, kad P. Aukštikalnytės-Jokimaitienės darbai buvo skirti vaikų, liaudies, karinėms-istorinėms dainoms ir kt. Reikšmingiausiu poetės darbu D. Mitaitė įvardijo poezijos rinkinį „Sugrįžimai“, kuris anuomet nebuvo publikuotas, nes neatitiko to laikmečio ideologijos. Tik 1993 m. jį išleido poetės sūnus Kęstutis Jokimaitis. D. Mitaitė sakė, kad tos kartos kūrėjus vienija nuoširdi ištikimybė, o noras pasiaukoti išliko P. Aukštikalnytės-Jokimaitienės poezijoje iki pat galo.

Renginio žiūrovams P. Aukštikalnytės-Jokimaitienės poeziją skaitė Biržų r. Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos moksleiviai ir vyresn. bibliotekininkė R. Venskūnienė, kuri taip pat kalbėjo apie kraštietės poetės P. Aukštikalnytės-Jokimaitienės ir rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno draugystę, juos siejusį stiprų dvasinį ryšį, studijas, literatūrą, literatūrinius vakarus, viešnages pas profesorių V. Mykolaitį-Putiną...

P. Aukštikalnytė-Jokimaitienė po mirties apdovanota Lietuvos mokslo premija (1994 m.).

Renginio įrašą galite peržiūrėti ČIA.