Aplinkiniai dažnai teigia, kad moteriai iki trisdešimt reikėtų kažkur suspėti, ką nors jau būti nuveikus, nusipirkus, pagimdžius. O jei nespėjai – kas tada? Artėjant šiam neva lemtingam gimtadieniui, romano herojė Jurga ieško savęs, meilės ir gyvenimo prasmių Londone. Tuo tarpu paraleliškai, lyg Jurgos svarstymų paikumo atsvara, veriasi sudėtingas jos prosenelės gyvenimo tarpsnis tarpukario Kaune.„Trisdešimt“ – skiriamoji juosta tarp to, kas buvo, ir to, kas yra. Tarp lūkesčių ir realybės. Vietomis net skausmingai atviras, bedantis į visuomenės ydas ir klaidas, tokias bendražmogiškas, tokias pažįstamas. Nes romane viskas taip artima ir tobulai suprantama. Kiekvienam, kuris bandė kur nors pritapti. Kiekvienam, kuris bandė save pakeisti. Kiekvienam, kuris vis tikrina savo paties galiojimo laiką – ar jau? Kuris ieško egzistencijos paribių ir užribių, balansuoja ant ribos ir tuo pat metu tiek bijo nukristi, tiek laukia laisvės, kurią jauti tik krisdamas.“