Pirmą kartą mūsų kraštietė, poetė, rašytoja, filosofė Aušra Kaziliūnaitė pristatė savo knygą čia – gimtuosiuose Biržuose! 

Prisimename Aušrą kaip uolią bibliotekos skaitytoją. Kaip pati Aušra sakė: „Paauglystėje imdavau iš šios bibliotekos maniakiškai daug knygų“. Džiaugiamės, kad naujausią, penktąjį, poezijos rinkinį „Jūros nėra" poetė pristatė mūsų bibliotekos lankytojams. 

Rugpjūčio 20 d. susitikime su Aušra Kaziliūnaite taip pat dalyvavo rašytoja, literatūros kritikė, romano „Kai aš buvau malalietka“ autorė Virginija Kulvinskaitė-Cibarauskė, renginį vedė poetas, fotografas Alis Balbierius.Rengino pradžioje poetė perskaitė knygos „Jūros nėra“ raktinį eilėraštį „Konferencija“. Alis Balbierius dalijosi mintimis, įspūdžiais, kilusiais skaitant Aušros eilėraščius. Pastebėjo, kad naujausios knygos tekstai gerokai skiriasi nuo pirmųjų knygų. Šioje yra kitokios filosofijos, daugiau tylos. 

Virginija Kulvinskaitė-Cibarauskė pažymėjo, kad Aušra Kaziliūnaitė yra ypač produktyvi poetė. Jos kūryba ypatinga – daug metaforų, atsispindi avangardinės poezijos tradicijos, pasižymi žaidybiškumu, provokacijomis. Renginio dalyviams priminė, kad Aušra yra ne tik poetė, bet ir filosofė, tad jos kūryboje susijungia poezijos ir akademinių interesų ratas. Poetei įdomu kas slepiasi už paviršiaus. Virginija kalbėjo ir apie knygos dizainą, kuris tikrai primena jūrą, vartomų lapų garsai ir kitos detalės, kurias atras knygos skaitytojai. Knyga „Jūros nėra“ pasirodė pavasarį, tad šioje knygoje, skirtingai nei prieš tai parašytose, daugiau atvirumo, skaidrumo. Aušros pavasaris ne tik atbundanti gamta, bet kartu ir tai, kai pajunti kokia trapi yra ta būtybė. Kaip Virginija sakė, ši knyga verčia suabejoti tuo, kas akivaizdu. 

Knygos autorė Aušra Kaziliūnaitė renginio dalyviams sakė, kad kuriant jai labai svarbus vizualumas, nes jos mąstymo procesas vyksta ne žodžiais, o vaizdais. Dėl to jos kūryboje daug vaizdų. Virginija Kulvinskaitė-Cibarauskė poetės paklausė, kiek jos kūryboje yra autobiografijos, savo pačios gyvenimo? Aušra sakė, kad jos gyvenimas ir jos patirtis yra statybinė medžiaga, tačiau kurdama nesistengia naudoti asmeniškumų. Daugiausia išpažintinės poezijos yra jos 4-ojoje knygoje „ Esu aptrupėjusios sienos“. 

Pasveikinti Aušros su knygos pristatymu atėjo tėvai, buvę mokytojai, pažįstami ir kiti svečiai, mylintys žodį, knygą, poeziją.