Spalio 21 dieną rudeniniai vėjai į Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešąją biblioteką atnešė kraštiečio, filosofo, poeto, poligloto ir labai darbštaus žmogaus Vidmanto Striužo (1952-1995) knygą „Prabyla raštuose gulėję žodžiai“, kurią pristatė Lietuvos Kultūros paveldo centro istorikas, Biržų krašto patriotas, Vidmanto brolis Valdas Striužas.

Bibliotekininkė Liuda Prunskienė pradėdama renginį sakė, kad knyga – tikrai „užkabinanti“. Džiaugėsi Valdo Striužo iniciatyva išleisti brolio pirmąją knygą ir, kad knygos pristatymą surengė savo gimtajame krašte.

Valdas kalbėdamas apie brolio kūrybą sakė, kad daug kas nežinojo, kad Vidmantas rašo, daugeliui tai buvo netikėtumas. „Teigiu, kad tai buvo prigimtinis poetas, viskas iš širdies. Jo sąsiuviniuose mažai taisymų, atrodo, viskas taip lengvai jam rašėsi. Dėl to buvo labai sunku atrinkti, ką spausdinti“,- kalbėjo autoriaus brolis.

Vidmantas kurti pradėjo dar mokyklos laikais – prozą, fantastiką. Jis labai jautė begalinį laiką ir jį labai brangino. Jo kūryboje nemažai lietaus motyvų. Jo gyvenimo filosofija – mankštinti kūną, protą – rašant, mokantis užsienio kalbų.

Valdas kalbėdamas apie Vidmanto kūrybą pabrėžė ir tai, kad brolis nemėgo kablelių, skyrybos ženklų. Jis vertindamas knygas visada pirmiausia atkreipdavo dėmesį į jos pateikimą, įrišimą, jam tai buvo svarbu.

Prieš pasisveikindamas su renginio dalyviais Vidmanto sūnėnas Linas, nuotoliu perdavė žodį mamai, kuri dėkojo biržiečiams, radusiems laiko ir galimybę pagerbti brolio Vidmanto atminimą. Linas kalbėdamas apie dėdę sakė, kad jis padarė nemažą įtaką jo gyvenimui. Vidmantas daug laiko skyrė vaikams, daug bendraudavo, kartu veždavosi į gamtą. Būtent dėdės dėka Linas pamilo istoriją, nes Vidmantas labai įdomiai pasakodavo istorinius dalykus, įskiepijo meilę ir užsienio kalboms, turizmui, gamtai, mokė atkaklumo. „Gaila, kad jo gyvenimas buvo toks neilgas...“,- baigdamas kalbėti sakė Linas.

„Paliekame atspalvį kituose žmonėse. Meilė žodžiui, viskas iš jo, brolio. Nors buvo tik trijų metų skirtumas tarp mūsų, bet jis visada man buvo to vyresnio brolio pavyzdys“,- pritardamas Linui ir apibendrindamas knygos pristatymą sakė Valdas Striužas.

Renginio pabaigoje dainavo Valdas Striužas, akompanavo Jurgita Umaraitė.

Po renginio niekas neskubėjo namo, juk susitiko mokyklos, klasės draugai, giminaičiai, kurie tikrai turėjo apie ką pasikalbėti.

Dėkojame visiems, buvusiems kartu ir prisiminusiems kraštietį Vidmantą Striužą.